ALYTAUS DZŪKIJOS LIONS KLUBAS
Header

Klubo nariai apsilankė Punios šile

Aplinkosaugos problemos yra tarp naujų,  svarbių  LIONS judėjimo prioritetų. Rugsėjo 18 d. Alytaus  Dzūkijos LIONS klubo nariai rinkosi prie Punios šilo girininkijos.  Su valstybės saugomo  Punios šilo vertybėmis ir dėl jo išsaugojimo visuomenėje kilusiomis diskusijomis supažindino klubo narys, pilietinės iniciatyvos draugijos „Mūsų Dzūkija“ pirmininkas Kazimieras Sventickas.   Važiuojant keliu link kaimo turizmo sodybos turėjome galimybę pamatyti ir palyginti , kaip atrodo miškas draustinio teritorijoje, ir kaip  atrodo važiuojant du  kilometrus tolyn per  gamtinio rezervato teritoriją. Po to vykome apžiūrėti partizanų bunkerio, prie kryžiaus uždegėme žvakelę čia žuvusiems didvyriams.

Čia pat  netoliese pakelėje sustojome  prie  vieno iš daugelio matytų šile  jau džiūstančių ir ruduojančių eglių. Kartu vykęs patyręs miškininkas  Ringaudas Aleknavičius papasakojo apie Punios šile per pastaruosius du metus labai paplitusius kenkėjus – žievėgraužį  tipografą, dažniausiais vadinamą kinivarpa. Nėra kitos priemonės joms naikinti, tik užpultų eglių sanitariniai kirtimais. Tačiau buvusi Aplinkos ministerijos vadovybė motyvuodama tuo, kad visame šile bus gamtinis rezervatas, reikia kuo daugiau negyvos medienos, o sanitariniai kirtimai nuostolingi, pristabdė kovą su kenkėjais. Nesilaikant Miško sanitarinės apsaugos taisyklių  susidarė ekstremali situacija. Jau užkrėsta apie 100 ha eglynų visuose 39  draustinio kvartaluose ir gretimų privačių miškų.  Tačiau dalis aplinkosaugos mokslininkų   aiškina, kad nereikia nieko daryti, gamta pati susitvarkys su kenkėjais, nebaisūs nei škvalai, nei gaisrai nei kenkėjai. Tačiau Belovežo girios rezervato  patirtis kitokia – ten per kelerius metus 11 tūkst.ha plote neliko nė vienos neužkrėstos eglės. Todėl valdžioje ir visuomenėje vyksta aktyvūs ginčai,  kaip išsaugoti unikalų Punios šilą.